Seminaras skirtas vandens telkinių būklės gerinimui Dovinės (Alytaus r.) baseine

Spalio 24 d. Simne (Alytaus r.) vyko svarbus projekto LIFE SIP Vanduo partnerių organizuotas seminaras „Tikslusis tręšimas ir aplinką tausojančios priemonės Dovinės baseine“, skirtas Dovinės baseino vandens telkinių būklei gerinti. Seminare dalyvavo projekto partneriai – mokslininkai, kurie pristatė pagrindines idėjas, kaip gerinti Dovinės baseino vandens telkinių būklę. Seminare dalyvavo ir projekto grupės vadovė Ieva Pociūnienė bei veiklų koordinatorė Dominyka Sivickienė.

Gamtos paveldo fondo (GPF) projektų vadovas dr. Zenonas Gulbinas pristatė moksliniais tyrimais grįstas idėjas, kaip būtų galima pagerinti Dovinės baseino vandens telkinių būklę: vandens telkinių būklę pagerėtų taikant kompleksines gamtines ir inžinerines priemones, mažinančias taršos šaltinius iš žemės ūkio veiklos.

Pagrindinės mokslininko rekomendacijos: įrengti apsaugines buferines juostas, nes žolinė augmenija tręšiamuose laukuose, netoli upelių, mažina maistinių medžiagų (azoto, fosforo) nutekėjimą į vandenį. Taip pat reikėtų atkurti šlapynes ir sulaikymo tvenkinius, nes jie padeda natūraliai filtruoti paviršinius nuotėkius. Pasirūpinti dirvožemio erozijos prevencija – riboti intensyvų arimą šlaituose, taikyti minimalaus dirbimo technologijas. Taip pat svarbus ir natūralių vandens telkinių bei pievų išlaikymas. Pasak mokslininko, taikant šias priemones, būtų ne tik sumažintas maistinių medžiagų patekimas į upes, bet ir pagerinta biologinė įvairovę bei kraštovaizdžio ekologinė būklė.

Apie tvarius sprendimus, galinčius prisidėti prie vandens telkinių būklės gerinimo, seminaro metu kalbėjo ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Lina Šarūnaitė. Mokslininkė pabrėžė, kad pagrindiniai tvarūs sprendimai yra susiję su tiksliai suplanuotu tręšimu ir maisto medžiagų valdymu. Pasak jos norint pagerinti vandens telkinių būklę, būtina laikytis tikslaus trąšų normų nustatymo ir tręšti tik pagal dirvožemio tyrimus ir augalų poreikius. Būtini tarpiniai pasėliai, nes jie sulaiko azotą neauginimo laikotarpiu, taip pat mažina išplovimą. Kitas svarbus dalykas – augalų kaitos planavimas – kaitaliojant toje pačioje vietoje auginamas kultūras subalansuojamos maistinės medžiagas ir mažinamas ligų bei kenkėjų plitimas. Mokslininkė atkreipė dėmėsį ir į tai, kad labai svarbus tinkamas laukų tręšimo laiko parinkimas – būtina vengti tręšimo prieš liūtis ar kai dar dirva ura įšalusi. Pasak mokslininkės, laikantis šių pagrindinių rekomendacijų, galima efektyviau panaudoti trąšas, mažinti sąnaudas ir apsaugoti vandenį nuo perteklinio maistinių medžiagų patekimo.

Tikslusis tręšimas yra labai svarbus

Seminaro metu buvo kalbėta apie tai, kad būtent tikslusis tręšimas yra vienas pagrindinių tvaraus ūkininkavimo principų, nes jis leidžia, pirmiausia, tiksliai dozuoti trąšas, atsižvelgiant į dirvožemio derlingumą, augalų poreikius ir vietos sąlygas; taip pat
padeda mažinti maistinių medžiagų išplovimą į vandenis, taip mažinama eutrofikacijos rizika; taupo ūkininkų sąnaudas – su mažesniu kiekiu trąšų, pasiekiamas didesnis efektyvumas; prisideda prie mažinimo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (N₂O) emisijos, kuri kyla iš perteklinio azoto dirvožemyje.
Seminaro metu padarytos išvados, kad tikslaus tręšimo taikymas tiesiogiai prisideda prie geresnės vandens telkinių būklės, nes sumažina pagrindinius teršalus – azotą ir fosforą – kurie iš žemės ūkio patenka į upes bei ežerus.

Kodėl ūkininkai dar netaiko tiksliojo tręšimo?

Seminare aptarta, kad tiksliojo tręšimo taikymą vis dar riboja informacijos ir žinių trūkumas – ne visi ūkininkai žino apie metodus ar jų naudą; technologijų kaina – įranga, sensoriai, GPS sistemos ir programinė įranga reikalauja investicijų; mėginių ėmimo praktikos stoka – nedaug ūkininkų reguliariai tiria dirvožemį; taip pat konsultacijų trūkumas – ribotos galimybės gauti individualių patarimų, kaip pritaikyti technologijas konkrečiose vietovėse. Pasak mokslininkų, švietimas, demonstraciniai ūkiai ir paramos priemonės yra esminiai veiksniai, kurie gali paskatinti tiksliojo tręšimo taikymą plačiau.

Seminaras parodė, kad vandens telkinių būklės gerinimas Dovinės baseine glaudžiai susijęs su ūkininkavimo praktikų pokyčiais. Tikslusis tręšimas ir gamtinėmis priemonėmis grįsti sprendimai leidžia subalansuoti ūkinę veiklą ir aplinkos apsaugą, o jų platesnis taikymas padėtų įgyvendinti LIFE SIP Vanduo projekto tikslus – gerinti vandens kokybę ir mažinti žemės ūkio poveikį aplinkai.